- mozeris
- ×mózeris (vok. dial. maser) sm. (1) K 1. Mrj medžio išauga, gumbas: Tą mózerį padėk kur: kai bus laiko, padarysime pypkių Grk. Kad rasčiau mozerio, parsivežčiau pypkei Vv. Smilksta mózerio pypkelė KzR. 2. Ūd susivijusio, pranaraus medžio (ppr. beržo) mediena: Mózeris yra beržas garbiniuotas pypkėm dirbti J. Valki beržo malka ir visaip susisukusi mozeriu vadinama Prk. Mozeris – beržas, kurs atrodo lyg iš lentelių sudurstytas ir mediena geltonoms gysloms išmarginta Vl. 3. prk. apie vikrų žmogų: Jis kaip mózeris J.
Dictionary of the Lithuanian Language.